Dar prieš trejetą savaičių, švenčiant bendradarbės Airinos gimtadienį katedroje, Linas, pasisotinęs tortu, pasiėmė pirmą pasitaikiusį "Mokslas ir gyvenimas" žurnalą su paveiksliukais ir ėmė skaitinėti :D Perskaitė apie Sidabriškuosius debesis. Netrukus ėmė domėtis, kada ir kaip juos galima pamatyt. Interneto platybėse "Albireo" forume rado daaaug bendraminčių, kurie dalinasi įvairiais patyrimais stebint dangų. Ir man kelis vakarus iš eilės sakė, kad reik pastebėti dangų saulei nusileidus, kažkada turi matytis Sidabriškieji debesys. Porą vakarų žiūrėjom, bet jų nematėm... Ir štai vakar, dar prieš einant gult, žvilgtelėjau pro miegamojo langą. Pamačiau baltuojant,.. nubėgau į balkoną, atidžiau pažiūrėt: buvau tikra, kad matau tuos žymiuosius sidabriškuosius! pakviečiau Liną pažiūrėt. Ir netrukus mes jau su fotoaparatu ir štatyvu sėdėjom ant stogo ir fotografavom :D
Įprastasis dangus buvo giedras, o saulei nusileidus ir apšvietus 80 km aukštyje esančius debesis, šiauriniame danguje pasirodė įspūdingas reginys, tarsi kokia šiaurės pašvaistė (nors jos kol kas nesam gyvai matę).
Tikrai gražu, vasaros metu pasižvalgykit saulei nusileidus į šiaurę ;)
O čia galima pamatyt ir kitų dangaus stebėtojų nuotraukas - taip pat to pačio dangaus - tik iš skirtingų Lietuvos vietų - Astronomijos mėgėjų klubo ALBIREO svetainė .
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą